Nebe ta moteris

Taip, manoji istorija sena kaip pasaulis...

Penkiasdešimt trejų metų Megė Haris niekada nebūtų pagalvojusi, kad ją gali palikti vyras. Įvairiausios katastrofos, kurių ji baiminosi kone tris dešimtmečius, taip niekuomet ir neįvyko, o štai Adamas susikrovė lagaminą ir išėjo iš namų, kad vėl pasijustų jaunas ir kupinas jėgų. Neabejotinai jį bus pakerėjęs trisdešimtmetės Džilijanos plokščias pilvukas ir stangrios krūtys... Tuo tarpu Megė daugybę metų labiau rūpinosi dviem vaikais ir namais, nei savo išvaizda.

Supratusi, kad ženkliukas su užrašu „Aš taip atrodau, nes rūpinuosi visais kitais" jos neišgelbės, Megė nusprendžia atgauti tai, ko nei kremu, nei skalpeliu neįmanoma sugrąžinti – laimingo ir viskuo patenkinto žmogaus švytėjimą. Ji meta darbą, nukeliauja į Romą ir netgi užmezga romaną. Kai ištinka nauja krizė, o ateitis atrodo neaiški, Megei tenka apsispręsti, ar rizikuoti išlikti nauja moterimi, kuria neseniai tapo?